Ar tikrai saulės reikia bijoti?

Ar tikrai saulės reikia bijoti?

Spalio 1-ąją Lietuvoje, atsižvelgus į perspėjimus, kad soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis labai padidina riziką susirgti odos vėžiu, įsigaliojo griežtesnė soliariumų darbą reglamentuojanti higienos norma.

Tačiau kai kurie sveikatos specialistai teigia, kad protingai degintis nėra nesveika – nesveika tai daryti nesaikingai ir nudegti per daug. Anot jų, kova su melanoma atvedė civilizuotą pasaulį į visiškai klaidų kelią – melanomos dažnumas ne sumažėjo, o padidėjo. Šalia šios ligos tarsi epidemija plinta krūties vėžys, prostatos vėžys ir t.t. Kodėl? Nes labai saugantis saulės didžioji žmonių dalis kenčia nuo vitamino D trūkumo.

Požiūris keičiasi

Europos soliariumų asociacija (ESA) spalio 23 d. išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama: kadangi pasirodo vis daugiau pranešimų apie vitamino D trūkumą, dermatologai turi pakeisti savo požiūrį į deginimąsi.

“Tose šalyse, kur buvo įvestos labai griežtos soliariumų naudojimo taisyklės, dermatologai pradėjo pripažinti, kad jų patarimai gyventojams saugotis UV spinduliavimo, ko gero, buvo perdėti, nes žmonėms gali atsirasti rimtas pavojus dėl vitamino D trūkumo”, – pareiškė ESA prezidentė Kristina Lorenc (Christina Lorenz).

Ispanijos dermatologų draugijos pirmininko Chulijano Konejo Miro (Julian Conejo-Mir) teigimu, šiuo metu dermatologai keičia požiūrį į deginimąsi, nes buvo pastebėta, kad itin išaugo vitamino D trūkumas. Jis aiškino, kad vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, turi antivėžinį poveikį storosios žarnos, prostatos ir krūties augliams.

Toronto universiteto antropologijos profesorius, žmogaus kūno pig-mentacijos specialistas Estebanas Para (Esteban Parra) pridūrė, kad vitaminas D turi palankų poveikį ir autoimuninėms ligoms, ir kaip pavyzdį paminėjo išsėtinę sklerozę. Neužtenka tinkamo maitinimosi įpročių, kad atitinkamas vitamino D kiekis atsirastų organizme – tam reikia dar ir būti saulėje arba, tose šalyse, kur tai neįmanoma, pasinaudoti kokiu nors pakaitalu. Bet perspėjo, kad reikia vengti šių dviejų faktorių netinkamo naudojimo.

Taigi, dermatologų teigimu, deginantis saulėje svarbiausia yra saikas: svarbu rasti pusiausvyrą tarp sveiko deginimosi ir nudegimą sukeliančio perdėto deginimosi saulėje, nors tai ir nėra lengva. Tuo tarpu dermatologams “reiktų vengti perdėtų pareiškimų” dėl apsaugos nuo saulės spindulių.

Saulė – vitamino D šaltinis

Daug mokslinių darbų rodo, kad atitinkamas vitamino D kiekis apsaugo nuo odos vėžio, taip pat – ir tai labai svarbu – jau sergant vėžiu didina išgyvenimo galimybę.

Teigiama, kad 90-95 proc. gyvybiškai svarbaus vitamino D mūsų kūne gaminasi veikiant saulės spinduliams – su maistu gauto vitamino D kiekis gana nežymus. Nepakankamas aprūpinimas vitaminu D gali privesti prie funkcinių sutrikimų ir ligų, gali padidėti širdies infarkto, insulto, krūties, prostatos ir žarnų vėžio, odos vėžio ir kitų vėžio rūšių, diabeto, išsėtinės sklerozės, reumato, kaulų ir raumenų distrofijos, gripo, tuberkuliozės, Parkinsono ligos, autizmo, depresijos ir šizofrenijos atsiradimo rizika.

Negaunant pakankamo saulės spindulių kiekio žmogaus kūne nesigamina vitaminas D. Kas nesugeba vasarą sukaupti didelių vitamino D atsargų, tam žiemą išsivysto vitamino D trūkumas ir tai didina įvairių ligų atsiradimo riziką.

Specialistai teigia, kad iš esmės soliariume galioja tas pats principas kaip ir veikiant saulės spinduliams. Į lempas įmontuotos atitinkamos UV-B sudedamosios dalys paskatina vitamino D gamybą. Reguliarus ir saikingas soliariumo lankymas turi panašų prevencinį poveikį kaip ir atsargus deginimasis saulėje arba abiejų būdų kombinacija. Aišku, abiem atvejais svarbu imtis saugumo priemonių.

Bostono universiteto Medicinos centro 2008 m. balandį paskelbtos studijos “Deginimasis soliariumuose ir melanomos rizika” išvadose teigiama, kad modernūs soliariumo įrengimai nedidina susirgimo melanoma pavojaus.

Ši studija patvirtino senesnį danų tyrimą, kuris, nors ir buvo atliktas visai kitu tikslu, parodė tą patį. Prieš paplintant soliariumams Danijoje (nuo 1977 m. iki 1989 m.), taip pat vėliau (1990-2004 m.) vyrų ir moterų susirgimų melanoma skaičius buvo tas pats, nors moterys kur kas dažniau lankosi soliariume.

Amerikos studijoje teigiama, kad net ir dažnai lankantis soliariume pavojus susirgti odos vėžiu nedidėja. Mokslininkai teigia, kad tinkamai taikomas ir dozuojamas UV spinduliavimas yra ne tik visiškai nepavojingas sveikatai, bet priešingai – jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tai vyksta todėl, kad saulės šviesoje esantys UVB spinduliai stimuliuoja mūsų organizme vitamino D atsiradimą, kuris užtikrintai mažina vėžio pavojų.

Mokslininkas Antonis J.Janas (Anthony J.Yun) savo 2007 m. studijoje rašė, kad tuo tarpu, kai per pastaruosius 30 m. vykdytų sveikatos apsaugos kampanijų metu žmonės buvo atbaidyti nuo deginimosi, mirtingumas nuo melanomos išaugo trigubai. Ar įmanoma, kad tam turėjo įtakos vis labiau retėjantis ir tik pripuolamai kultivuojamas deginimasis?

Studijoje, kurioje suabejota ryšiu tarp melanomos ir deginimosi, apibendrinti 29 tyrimų rezultatai ir prieita prie išvados, kad asmenims, dėl darbo pobūdžio nuolatos būnantiems saulėje, melanomos rizika kur kas mažesnė, palyginti su vidurkiu. Priešingai, tiems, kurie tik kartais deginosi, melanomos rizika buvo 1,7 karto didesnė. Pati didžiausia, t.y. dviguba, rizika atsirado tiems, kurie per gyvenimą buvo nemažai kartų rimtai nudegę.

Kam tai naudinga?

2009 m. liepą Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) išplatino “karštą naujieną” dėl soliariumų pavojingumo. Viso pasaulio spauda ir televizija pasistengė tai paversti sensacija, nesivargindamos gilintis į tai, jog šis teiginys paremtas ne pačiais naujausiais, o trejų metų senumo duomenimis. Taip pat neatkreipta dėmesio, kad visi tyrimai, bylojantis apie teigiamą ultravioletinių spindulių naudą, tiesiog nepateko į šią apžvalgą.

Saulės spinduliai seniai priskirti prie pirmos grupės kancerogenų. Logiškai galvojant, kadangi ultravioletiniai saulės spinduliai (ar bent jau ta jų dalis, kuri pasiekia Žemę) ir soliariumo lempų spinduliai beveik identiški, pastarieji turėtų priklausyti tai pačiai grupei. Šios išvados naudai reikia pridurti, kad kone fanatiški išpuoliai prieš soliariumus (ir atvira apsaugos nuo saulės ir savaiminio įdegio priemonių reklama) atrodo išplėšti iš konteksto, ypač turint galvoje, kad realių įrodymų tokių išpuolių naudai nėra.

Be to, tuo metu, kai buvo rengiama IARC apžvalga, agentūroje dirbusi profesorė Adelė Grin (Adele C.Green) buvo remiama didžiausios pasaulyje losjonų su apsauginiais saulės filtrais ir savaiminio įdegio priemonių tiekėjos.

Visa tai paaiškina intensyvią ir brangią viešųjų ryšių kampaniją, kurią įsiūbavo naujiena, kad soliariumai priskiriami prie pirmosios kancerogenų grupės, todėl primygtinai rekomenduojama naudoti apsauginius ir savaiminius kremus.

Dar reikėtų pridurti, kad gydytojai ir mokslininkai, radę rimtų įrodymų, jog ultravioletiniai spinduliai ne tik naudingi sveikatai, bet ir būtini, neturi turtingų rėmėjų, tad diskusija, kas naudinga, o kas žalinga, yra gana vienpusiška. Šiaurės Europos teritorijoje (į šiaurę nuo Paryžiaus esančiose platumose) žmonės didžiąją metų dalį su natūralia saulės šviesa tiesiog negauna pakankamai vitamino D. Žinant, kad vienintelis svarbus ir saugus jo šaltinis yra ultravioletiniai spinduliai, arši kampanija prieš dirbtinį įdegį vargu ar gali būti tapatinama su rūpinimusi žmonijos sveikata.

Danutė SAVICKAITĖ
Parengta pagal dienraštį “Respublika”