Daugeliui trūksta vitamino, siejamo su vėžio rizika

Net 90 proc. vitamino D žmogaus organizmas pagamina veikiamas saulės spindulių, – taigi ne veltui jis vadinamas saulės vitaminu. Deja, saulėtų dienų Lietuvoje nedaug, net per vasarą organizmas nesugeba sukaupti reikiamo šios medžiagos kiekio.

Vitamino D trūkumas – Šiaurės šalių problema, kuri siejama su daugelio rimtų ligų išsivystymu ar net padidėjusia vėžio rizika, rašoma pranešime spaudai. Vitaminas D – riebaluose tirpi medžiaga, kurią žmogaus organizmas, veikiamas saulės ultravioletinių (UV) spindulių, pasigamina pats. Dalį šio vitamino gauname su maistu: jo yra žuvų taukuose, jautienos ir menkės kepenyse, ikruose, svieste, piene, sūryje, kiaušinio trynyje, mėsoje, silkėje, lašišoje. Tačiau kaip teigia UAB „Baltic Medics” kraujo laboratorijos, laboratorinės medicinos gydytoja Lina Shah, valgydami daug vitamino D turintį maistą gauname tik 10 proc. šio vitamino dienos normos.

„Su maistu gaunamas vitaminas D – tai viena iš daugelio šios medžiagos atmainų, kurių mūsų organizmas nepasisavina. UV spinduliai skatina su maistu gauto vitamino D sintezę, kurios metu jis sintetinamas iki vitamino D2 ir D3 – jie ir yra reikalingi žmogaus organizmui, – atskleidžia gydytoja. – Bene vienintelis natūralus būdas gauti mums taip reikiamo vitamino D – nuolatinis lepinimasis saulės voniomis.”

Lietuvoje saulės nepakanka

Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, vitamino D stoka gana dažna. Mažesnę už optimalią vitamino D koncentraciją kraujyje turi maždaug 1 mlrd. pasaulio gyventojų. Jo stokoja nuo 30 iki 100 proc. tiriamųjų – priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, gyvenamosios vietos, ligotumo, etninių mitybos įpročių. Kadangi Lietuvoje saulėtų dienų nedaug, reikiamą vitamino D normą gauti visiems metams beveik neįmanoma. Ypatingas šios medžiagos trūkumas pasireiškia šaltuoju metų laiku. „Kad gautume reikiamą vitamino D dienos normą, saulėje be drabužių ir apsauginių kremų kasdien reikia išbūti bent 15 min. Šaltuoju metų laiku tai sunkiai įmanoma, o jei pasitaiko lietinga vasara, saulės spindulių gauname dar mažiau. Dėl šios priežasties rekomenduojama naudoti vitamino D papildus, – pasakoja gydytoja. – Norvegijoje, kur saulės šviesos taip pat nedaug, vitaminas D dedamas į maisto produktus, pavyzdžiui, pieną.”

Abejones išsklaidys tyrimas Vitaminas D trūkumo simptomai dažnai painiojami su daugelio kitų ligų požymiais, todėl sunku pajausti, kad organizmas kenčia būtent nuo šios medžiagos trūkumo. Anot L. Shah, komplikacijų padės išvengti nuolatinė vitamino D kiekio kontrolė. „Kai pasireiškia su vitamino D trūkumu susijusių rimtų ligų simptomai, jo kiekį organizme tirtis per vėlu. Nereikia laukti, kol situacija pablogės, vitamino D kiekio organizme tyrimą reikia atlikti profilaktiškai, bent keletą kartų per metus, – pataria medikė. – Be to, svarbu nustatyti tikslų šios medžiagos trūkumą, kad pradėję gydymą gautume reikiamą vitamino D normą. Atlikus tyrimą ir išsiaiškinus, kad vitamino trūksta, dėl jo naudojimo būtina konsultuotis su gydytoju, nes šios medžiagos perdozavimas pavojingas sveikatai.” Perdozavus vitamino D pasireiškia nemalonūs simptomai: silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis, sutrikęs širdies ritmas, sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Todėl svarbu, kad suvartojamą vitamino kiekį nuolat sektų gydytojas, o gydymo eigoje būtų atliekami pakartotiniai tyrimai.